UAB „GL Pharma Vilnius“ vykdo Austrų farmacinės kompanijos G.L. Pharma, kuri gyvuoja jau daugiau kaip 60 metų, produktų reklamą Lietuvoje, rūpinasi atstovaujamų gamintojų registracijos klausimais Lietuvos teritorijoje.

Geležies trūkumas

Geležies trūkumas

Geležies trūkumas nustatomas daugiau nei 700 mln. pasaulio gyventojų.

Kai su maistu nepakankamai gaunama
geležies ar ji sunkiau pasisavinama, organizme vystosi anemija (mažakraujystė). Geležies trūkumas – būklė, kuriai būdingas geležies atsargų sumažėjimas ar nebuvimas, dėl to sutrinka audinių, taip pat eritrocitų, aprūpinimas geležimi. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai, sutrinka visų organizmo sistemų darbas.

Kad organizme trūksta šios svarbios medžiagos dažnai galime net neįtarti. Juk silpnumas, nuovargis, energijos stoka, mieguistumas, odos blyškumas ir sausumas pasireiškia sergant įvairiomis ligomis. O tai – ir anemijos simptomai. Įtarti ją taip pat galite jei vargina mirgėjimas akyse, oro trūkumas, padažnėjęs pulsas, slenkantys plaukai ir lūžinėjantys nagai, šalčio pojūtis, susilpnėjęs atsparumas infekcijoms, spengimas ausyse,
galvos svaigimas ar pablogėjusi atmintis.

Geležies trūkumas gali vystytis intensyviai sportuojantiems, daug prakaituojantiems, moterims gausiai kraujuojant menstruacijų metu, besilaikantiems griežtų dietų, mažai ar
visai nevartojantiems mėsos bei sunkiomis ligomis sergantiems asmenims. Atminkite, kad, anot medikų, susinervinęs žmogus sunaudoja didesnę nei įprastai geležies atsargų dozę. Blogiausia, kad atliekant bendrąjį kraujo
tyrimą mažėjimo pradžios nenustatoma. Tai galima įvertinti tik ištyrus transferino, feritino kiekį kraujyje bei protoporfi rino kiekį eritrocituose. Gaila, tačiau mūsų šalyje šis tyrimas yra mokamas ir todėl liga dažnai nustatoma jau vėlesnėje stadijoje, kuomet jos gydymas kainuoja dar daugiau.

Norint išvengti mažakraujystės, reikėtų vartoti daugiau kepenų, jautienos, veršienos, triušienos, grūdų produktų, kruopų (ryžių ar grikių), kiaušinio trynio, ankštinių augalų bei tamsiai žalių daržovių. Atkreipkite dėmesį, jog
kartu valgant augalinį ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau.

Nėščios moterys. Beveik pusei visų nėščių moterų diagnozuojama geležies stokos anemija, nes ji reikalinga ir vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Nėštumo metu vaikelis iš mamos organizmo pasiims reikiamą geležies kiekį, o štai ji turės tenkintis tuo, kas liko. Jei nėštumo metu mamai trūko geležies, nepakankamu jos kiekiu pasižymės ir naujagimis. Geležies stokos anemija sergančioms nėščiosioms gresia persileidimas, neišnešioto, su nervų sistemos vystymosi defektais ar mažo svorio naujagimio tikimybė. Anemija taip pat dažnai pasireiškia ilgiau mažylius
krūtimi maitinančioms mamoms.

Vaikai. Lietuvoje 25-40% kūdikių ir 25% paauglių serga geležies stokos mažakraujyste. Nesidžiaukite, mieli tėveliai, jei jūsų atžala netikėtai tapo ramesnė, mažiau aktyvi – visai tikėtina, kad jai trūksta geležies. Dėl šios priežasties vaikas gali prasčiau mokytis, turėti elgesio problemų, jam sunkiau susikaupti, jis netenka apetito. Mažakraujystės priežastis gali būti ir kirmėlės, kurių turi beveik kiekvienas ugdymo įstaigas lankantis vaikas. Vaikai ir paaugliai dėl spartaus augimo dažnai skundžiasi anemijos simptomais ir dėl to gali trikti jų vystymasis. Medikai teigia, jog dėl geležies stokos vaikas ragauja neįprastus dalykus – smėlį, žemę, kreidą. Norint laiku pastebėti ligą, profi laktiniai kraujo tyrimai rekomenduojami 9-12 mėn. kūdikiams ir 13-16
metų mergaitėms.



Vyresnio amžiaus žmonės. 60 proc. anemijos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims.
Priešmenopauzės amžiaus moterys menstruacijų metu praranda nemažai kraujo, todėl jas dažnai užklumpa mažakraujystė. Vyresniame amžiuje rizika susirgti anemija didėja dėl virškinimo sutrikimų ir prasto geležies įsisavinimo iš maisto, blogos kokybės dantų protezų. Senesniems žmonėms geležies trūkumas gali sukelti širdies priepuolį, dusulį, galvos svaigimą.

Parengė Ligita Šoliūnienė
 

Straipsnis publikuotas leidinyje "Mama ir Tetis"